Gimdymas su šypsena

Konsultacija telefonu: 8 687 64757

Skausmo psichologija

SKAUSMO PSICHOLOGIJA

Sakoma, kad žmogų skausmas lydi nuo gimimo iki mirties. Tai neginčijama jo reikšmė biologiniam išlikimui, išgyvenimui. Tai visiškai suprantama ir aišku traumų, ligų atvejais.  Tačiau kokį vaidmenį biologiniam išlikimui turi gimdymo skausmas? Juk tai nei liga, nei trauma.

Šiuo metu gimdymo skausmas  yra didžiausia problema  visame pasaulyje. Nuo pirmo medikamentinio gimdymo nuskausminimo XVII amž. viduryje, kada gimdė karalienė Viktorija ir panaudojo chloraminą, iki šiol ieškoma efektyvių nuskausminimo būdų. Kad moteris neturi kentėti gimdymo kančių – aišku. Tačiau ar teisinga kryptimi mes einame, ar teisingai suprantame gimdymo skausmo kilmę bei priežastį. Jeigu mes pažiūrėtume į necivilizuotas tautas ir jų požiūrį į gimdymo kančias, mes turėtume atsižvelgti į tai, kokius jie nuskausminimo metodus naudoja, remdamiesi tūkstantmete patirtimi.

Per pastaruosius dešmtmečius mokslas radikaliai pakeitė požiūrį į skausmo teoriją  ir jo gydymą. Šiuo metu jau neginčijamai išaiškinta, kas lemia ūminį skausmą, koks jo mechanizmas. Naujausios praktinės žinios leidžia tvirtai teigti, kad skausmą galima reguliuoti. Tačiau, deja, tarp mokslinių žinių apie skausmą ir jų panaudojimo gimdymo praktikoje kol kas egzistuoja  didelis atotrūkis. Iki šiol gimdymo metu viena po kitos keičiamos ir naudojamos medikamentinės nuskausminimo priemonės ir pilnai neišnaudojamas kitas skausmo malšinimo priemonių arsenalas.

Tam priežastis aš matau kelias. Pirma, dėl nepakankamo sveikatos priežiūros specialistų pasirengimo, antra – moterų įsitikinimo, kad skausmas gimdymo metu yra būtinas ir, trečia, tai, kad mes gimdymo skausmą pavertėme didele komercija, turint omenyje, kad pagal statistinius duomenis apie 80 proc. moterų pasaulyje gimdo su medikamentiniu nuskausminimu.

Jeigu 2014 m. mes Ženevoje patvirtinom visuotinai pripažintą teisę – teisę gyventi be skausmo, kodėl mes iki šiol nepripažįstame kiekvienos moters teisę gimdyti be skausmo? Ar čia mes dar vadovaujamės Biblijos dogma, kad moteris turi išpirkinėti  savo pirmykštę nuodėmę?  Remiantis moksliniais skausmo medicinos pasiekimais bei žmogaus teisių baze, mes turėtume ir gimdymo skausmo malšinimą pripažinti visų moterų teise.

Gimdymo skausmas iki šiol traktuojamas kaip fiziologinis reiškinys, neatsiejamas nuo gimdymo proceso. (Jeigu pagydome ligą ar traumą, skausmas turi  išnykti – tokia vyravo nuostata.) Į nervų sistemą beveik nebuvo atsižvelgiama, ji vertinta tik kaip skausmo impulso nešėja iš periferijos į centrinę nervų sistemą. Tačiau nauji moksliniai duomenys pripažino nervų sistemą kaip sensorinę informaciją ir skausmą moduliuojanti struktūra. Tai reiškia, kad skausmą gali sukelti ne tik fizinis audinių pažeidimas, kiti biologiniai veiksniai, bet ir psichologinės bei socialinės priežastys. O kadangi gimdymas nei liga, nei trauma, reiškia gimdymo skausmo priežasties kilmė turėtų būti savaime suprantama ir aiški. Šiandien yra visapusiškai pripažinta, kad teisingas skausmo problemos sprendimas galimas tik prisilaikant holistinio, daugiadisciplininio jo įveikimo principo. Šiuolaikinės gydymo įstaigos, stebinčios besilaukiančias moteris, neturėtų būti įsivaizduojamos be profesionalių psichologų, kurie turėtų psichologiškai ruošti moteris nėštumo tiek ir gimdymo metu.

Kiekvienas skausmas turi psichologinį komponentą. Psichologiniai veiksniai yra svarbūs ir į juos būtina atsižvelgti. Todėl į tai reiktų atsižvelgti dar pirminės sveikatos priežiūros,         nėščios sveikatos stebėjimo  metu ir atitinkamai ruošti moterį.

Kiekviena moteris skausmą suvokia ir priima labai subjektyviai. Tai priklauso nuo patirties, nuo supratimo ir pasiruošimo tėvystės pareigoms, nuo skausmo slenksčio bei įvairių kitų aplinkybių. Be jutiminio aspekto, ne mažiau svarbūs emocinis ir kognityvus (pažintinis) skausmo aspektai.

Skausmo patyrimui svarbūs tokie veiksniai kaip pažinimas ir emocinė būklė. Psichodinaminis požiūris į gimdymo skausmą buvo pirmasis, kuris psichologinius veiksnius įvertino kaip svarbiausius. Jie nukreipė dėmesį nuo fizinės patologijos, sukurdami skausmą traktuoti kaip emocinio konflikto pasireiškimą.  Prisiminkime jau mano anksčiau minėtą necivilizuotų tautelių moterų ruošimą gimdymo skausmo pašalinimui – įvairių judesių, šokių ritualus, išvarant iš kūno piktas dvasias.

Kognityvinė psichologija pabrėžia žmogaus sąmonę, akcentuoja pažinimo procesus, tad skausmas interpretuojamas ne tik atsižvelgiant į objektyvias priežastis, bet ir į asmeninius įsitikinimus, lūkesčius, baimes, dėmesio sutelkimą, problemų sprendimo įgūdžius. Moterys susikuria nuomonę apie savo fizinę būklę, ir tai nulemia tolimesnius jų gimdymo modelio planus bei pasiruošimo veiksmus. Todėl reiktų kalbėti ne apie grynai kognityvinį požiūrį, bet apie kognityvinę elgesio perspektyvą. Klaidingi įsitikinimai apie gimdymo kančias, diegiami nuo pat ankstyvo mergaitės amžiaus ir tolimesni  neadekvatūs lūkesčiai, įtraukia visas moteris į ydingą ratą, kuris palaiko gimdymo skausmą.

Kadangi skausmas yra subjektyvus, jį galima įvertinti tik psichologiškai, pažįstant moterį, jos lūkesčius, baimes, įvairias gyvenimo aplinkybes, jos tėvystės pareigų supratimą ir kt.

Suprantant skausmo pobūdį,  galima jį kontroliuoti įvairiais būdais – fiziniu, emociniu, kognityviniu. Jeigu mes dabar jau žinome, kad gimdymo skausmas gimsta  smegenyse, jei smegenys gali sukurti atitinkamą skausmo jutimą, tai nenuostabu, kad galime panaudoti savo protą, mąstymą, vaiduotę skausmo pašalinimui ar bent iki minimumo, įtampai, kuri palaiko skausmą, sumažinti.

Vaizduotė, kaip skausmo įveikimo priemonė

Kūno ir psichikos ryšys  jau seniai žinomas ir patvirtintas. Vienas iš tarpininkų tarp kūno ir psichikos yra vaizduotė. Visi gali tuo įsitikinti, kad vaizdiniai sukelia fiziologinį organizmo atsaką: nuo vienų padažnėja pulsas, nuo kitų sulėtėja kvėpavimas ir t.t. Vaizdiniai veikia ne tik kūno reakcijas, bet ir mintis, emocijas taip pat stipriai, kartais net stipriau nei išoriniai dalykai. Kognityvinė psichologija naudoja įvairias vaizduotės technikas simptomams pašalinti ir žmogaus saviveiksmingumui  stiprinti. Gerai padeda atvirumas savo vidiniams pojūčiams, jausmams, emocijoms. O mes dažnai mokome ir įpratę skausmą slopinti, bėgti nuo nemalonių skausmingų išgyvenimų. Skausmas - tai organizmo reakcija, kurią siunčia mūsų psichikos gelmės. Turėtume ne kuo greičiau jį malšinti medikamentais, bet stengtis suprasti, ką jis nori pasakyti (plačiau paaiškinti).

Deja, reiktų apgailestauti, kad vaizduotė  pas mus šiuo metu nenaudojama ruošiant moteris gimdymui, kadangi iš anksto įteigiama, kad bus atliktas epidurinis nuskausminimas. Tuo tarpu vaizduotė gali stipriai paveikti gimdančios moters būseną. Mes tuo įsitikinome mūsų Nėščiųjų sveikatingumo mokykloje pateikiamu ir naudojamu pratimu „Mano Svajonių gimdymas“. (Apie moterų gimdymus, panaudojant šią metodiką, galite susipažinti gyd.R.Šemetos knygoje „Gimdymas su šypsena“).

Kodėl vaizduotė taip efektyviai veikia? Nustatyta kad vaizduotė skatina natūralių kūno opiatų endorfinų gamybą. Būtent jie pakelia nuotaiką, sumažina skausmą. Iš kitos pusės, kitas svarbus reiškinys, kuris įvyksta dirbant su skausmu vaizdiniais, yra tai, kad atkreipiamas dėmesys į problemą, ji įsisąmoninama, tuo pačiu keičiasi požiūris, o tai keičia patį pojūtį. Yra pakankamai įrodymų, kad ne skausmo vengimas, o dėmesys jam yra efektyviausias būdas skausmui valdyti. Mūsų praktinio darbo patirtis, ruošiant moteris gimdymui, įrodo, kad vaizduotės pratimai panaikina ar sumažina skausmą. Valdydami ir keisdami skausmo simbolius vaizduotėje, galima efektyviai kontroliuoti fizinio skausmo pojūtį. Jeigu skausmas visiškai ir neišnyksta,  bet žymiai keičiasi moters požiūris, o tai pakeičia diskomforto išgyvenimą.

 

Vaizduotės kelionė

Gana efektingas būdas ramybės būsenai sukurti ir giliai atsipalaiduoti – tai kelionė mintyse į įsimintinas, malonias ar išsvajotas vietas. Taip sukursite saugumo, ramybės atmosferą, atgaivinant malonius išgyvenimus. Gyvenime susidūrėte su daugybe problemų, jas išsprendėte ir daug ko išmokote. Taip pat patyrėte ir daug malonaus. Nuostabiausia, kad su tuo susiję atsiminimai vis dar su jumis, tačiau dabartinė situacija nustūmė juos į šalį. Relaksacijos metu galima prisiminti ir užmegzti ryšį su šiais teigiamais gyvenimo įvykiais, atgaminant visus su jais susijusius gerus jausmus. Galbūt jūs turite šiuos malonius įvykius įamžinę savo foto kameroje - peržvelkite juos, vėl pajauskite tai, ką jautėte ir išgyvenote tada. Panirę į gilų atsipalaidavimą, jūs pajusite, kad viską išgvenate tarsi pirmą kartą. Šie malonūs prisiminimai sukelia malonius jausmus, palankiai veikia nuotaiką, gerina savijautą. Dėl tuo metu vykstančių fiziologinių pokyčių organizmas dirba efektyviau, pasigamina daugiau endorfinų.


Viešoji įstaiga "Mama, tėtis ir Aš"
Nėščiųjų sveikatingumo mokykla
Tauro g. 10, LT-51421 Kaunas
Tel. (8 ~ 37) 348357, 764262
Mob. 8 ~ 687 64757
8 ~ 689 56446
El. paštas: semetar@takas.lt