Gimdymas su šypsena

Konsultacija telefonu: 8 687 64757

Sulaukėję vaikai yra introvertai

 

Sulaukėję vaikai yra introvertai

 

Vieną 1991m. dieną kaime Ugandos pietuose,tarp mažų žalių ilgauodegių beždžionių buvo pastebėtas mažas berniukas. Penkerių ar šešerių metų berniukas buvo sugautas ir parneštas į kaimą. Jis nekalbėjo, tūpčiojo it beždžionė, bijojo vandens. Jis bendrauti su žmonėmis liovėsi, kai jam buvo treji ar ketveri metai – amžius, kai sparčiai vystosi kalbos įgūdžiai. Toks vaikas vėliau kalbėti negalės.

Be sąlyčio su žmogumi užaugę vaikai kartais grįžta į civilizaciją ir suteikia mokslininkams unikalią galimybę ištirti jų smegenis bei nustatyti pagrindinius skirtumus tarp žmonių ir gyvūnų. Neturėdami akių kontakto su jais besirūpinančiais suaugusiais, vaikai tampa nejautrūs ir atsiskyrę nuo pasaulio. Ši žala – negrįžtama.

Kitaip nei žinduolių, žmogaus smegenys sukurtos taip, kad atpažintų garso kontrastus ir ritmą. Taip išmokstame kalbėti. Mokslininkų teigimu, gebėjimas išmokti kalbą galimas tik esant 6-12 mėnesių amžiaus. Jei tokio amžiaus vaiką palieką tėvai, jo smegenyse tikriausiai nesusikurs „kalbos programa“, kurią vėliau reikia aktyvuoti. Visgi net jei smegenys užprogramuojamos gebėti kalbėti, kelių atstumtų ir paliktų vaikų istorijos rodo, kas izoliuotas vaikas niekada neišmoks kalbos taip kaip kiti. Net apsigyvenęs globėjų šeimoje, kuri moko jį kalbos jis  ir toliau gali mikčioti ir sunkiai tarti žodžius.

Rytų Europos vaikų namuose praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje užaugusių vaikų smegenų tyrimai atskleidė, kad jų smegenyse yra mažiau baltosios medžiagos, nei paprastai. Baltoji medžiaga yra nervinių skaidulų pluoštai. Jie jungia įvairias nervines struktūras, esančias viename arba dviejuose smegenų pusrutuliuose. Šio ciklo vystymasis gyvybiškai svarbus, kad vaiko smegenys veiktų normaliai.

Tyrimai rodo, kad sudėtingą vaikystę išgyvenę vaikai turi melagingų atsiminimų, t.y. situaciją prisimena kitaip, nei buvo iš tikrųjų. Todėl du žmonės tą patį incidentą atsimena skirtingai.

Stebėjimais įrodyta, kad prisilietimas kur kas svarbesnis už maistą (fizinį poreikį). Jeigu mažyliai atskiriami nuo vienų metų, juos smarkiai paveikia vienišumas. Jie bijojo saviškių, nemokėjjo žaisti, o suaugę atsisako poruotis ar rūpintis palikuoniais.

Smegenis it plastilinas. Per pirmuosius dvejus žmogaus gyvenimo metus smegenyse kas sekundę susikuria 700 – 1 000 sinapsių. Sulaukus ketverių, smegenys tobulėja, tad dažniausiai naudojamos jungtys stiprėja, o retai naudojami tinklai nunyksta. Jei kalbos ar socialiniais gebėjimais nesinaudojama, vaikui likusį gyvenimą gali trūkti kalbos ar socialinių įgūdžių, nes reikiami tinklai išnyksta. Logikos jausmas ir gebėjimas planuoti būna kur kas silpnesni nei kitų tokio amžiaus vaikų – tikriausiai todėl, kad smegenys nesimokė susidoroti su socialine sąveika ar planavimu.

Fizinis prisilietimas taip pat labai reikšmingas normaliam vaiko vystymuisi. Sebėjimai parodė, kad fizinis kontaktas yra svarbus signalas smegenims apie saugumą. Prisilietimas skatina emocinius ryšius stiprinančių hormonų oksitocino ir vazopresino išsiskyrimą. Fizinio kontakto nepatyrusių našlaičių tyrimai parodė, kad tokių vaikų organizme oksitocino ir vazopresino lygis gerokai mažesnis net po to, kai jie būna įvaikinti. Fizinis prisilietimas taip pat mažina įtampos hormono kortizolio kiekį kraujyje.

Įtampą patyrusių vaikų smegenyse sumažėja šios galvos smegenų struktūros: hipokampas (atsakingas už atmintį), smegenų žievė ir migdolinis kūnas. Smegenų žievė valdo mokymąsi ir planavimą, o migdolinis kūnas reguliuoja emocijas, pavyzdžiui, baimę, laimę ir pyktį. Migdolinis kūnas lemia, ar, kilus pavojui, liksime ir kausimės, ar bėgsime. Atstūmimas taip pat gali neigiamai veikti vaikų gebėjimą atsiminti incidentus, tinkamai reaguoti ir kurti normalius socialinius ryšius.

Laukinių vaikų smegenys formuojasi labai panašiai kaip ir atstumtųjų. Mokslininkai dar negali suprasti, kodėl žmogaus smegenų tinkamas vystymasis taip priklauso nuo kontakto su kitais žmonėmis.

Vaikų vystymasis

0 – 6 mėnesiai

Normalus vystymasis. Kūdikiams reikia rūpesčio ir akių kontakto, kad tinkamai vystytųsi  jų socialiniai įgūdžiai. Vaikas supranta, kad jis yra fiziškai atskirtas nuo išorinio pasaulio. Vystosi rega, ir kūdikis šypsosi, kad sulauktų dėmesio ir išbandytų tėvų reakcijas. Jis ne tik kartoja jų veiksmus.

Sutrikęs vystymasis. Neglostomų mažylių atmintis ir socialiniai įgūdžiai labai prastėja. Jis neišmoks šypsena patraukti dėmesio, be to, nesišypsos, jei jam šypsosi.

6 -12 mėnesių

Normalus vystymasis. Kūdikiui ima geriau sektis kartoti gimtosios kalbos garsus, tačiau jis netenka gebėjimo skleisti garsus, kurių negirdi nuolat. Ypač sparčiai vystosi motoriniai gebėjimai. Kūdikis gali valdyti judesius, ima vaikščioti ir siekti daiktų.

 Sutrikęs vystymasis. Kūdikis pirmaisiais gyvenimo metais negirdintis gimtosios kalbos, netenka gebėjimo ištarti tos kalbos niuansų. Vaikas gali netekti gebėjimo atskirti garsą „g“ nuo „k“, tad vėliau jam gali būti sudėtinga gerai išmokti naują kalbą.

1 – 2 metai

 Normalus vystymasis. Vaikas geba atpažinti daiktus, rodo atjautą jaučia gėdą, pavydą ir pn. Jis taip pat gali prognozuoti, pavyzdžiui, „mamai nepatiks, jei išliesiu pieną“. Smegenys kuriasi, jose per sekundę susidaro apie 1 tūkst. naujų neuronų sąsajų – sinapsių.

Sutrikęs vystymasis.  Neišmoksta susidoroti su emocijomis, pavyzdžiui, gėda bei pavydu, tad, norėdamas nuslopinti įtampą, bus šiurkštus. Atstumtiems našlaičiams būdingos silpnesnės sąsajos tarp smegenų centrų. Silpnas tinklas neigiamai veikia mokymąsi.

2 – 4 metai

 Normalus vystymasis. 3 -5 metų sulaukę vaikai  išmoksta iššifruoti kitų žmonių emocijas, o akių kontaktas svarbus smegenų vystymuisi. Vaikas ima derėtis ir bendradarbiauti, išmoksta dalytis maistu ir saldumynais, kad pagerintų grupės socialinius santykius.

 Sutrikęs vystymasis.  Daug atstumtų vaikų ir autistų labai vengia akių kontakto ir socialinių ryšių, panašiai elgiasi ir laukinukai. Vaikas nesugeba suprasti kitų žmonių emocijų ir kūno kalbos. Pavyzdžiui, jis nesupranta, kodėl reikia dalytis.

4 – 8 metai

 Normalus vystymasis. Vaiko smegenys dydžiu beveik prilygsta suaugusiojo smegenims. Smegenų tinklą galima tobulinti ar, priklausomai nuo naudojimo, bloginti. Gerėja neverbalinis bendravimas. Vaikas supranta slaptus motyvus ir kūno kalbą, su bendraamžiais žaidžia sudėtingus žaidimus.

 Sutrikęs vystymasis.  Jei vaikas  paliekamas su gyvūnais, ryšiai jo smegenyse jau geri, tad vaikas supras gyvūnų kūno kalbą ir prie jos prisitaikys. Kurio nors metu grįžęs į žmonių aplinką, jis tikriausiai sėkmingai atsikratytų gyvūnams būdingų įpročių.

8 -12 metų

Normalus vystymasis. Vaikas pradeda gebėti abstrakčiai mąstyti ir analizuoti save. Daugelis tokio amžiaus vaikų noriai mokosi  ir užduoda daug klausimų apie gyvenimą. Sulaukus apie 12 metų, prasideda brendimas su svarbiais hormoniniais pokyčiais ir pykčio priepuoliais.

Sutrikęs vystymasis.  Vaikas puikiai geba gyventi savarankiškai, tačiau nesusidoroja su abstrakčiu ar egzistenciniu mąstymu. Gyvendamas atsiskyręs, tokio amžiaus vaikas kenčia, tačiau žala bus pataisoma ir yra ne tokia didelė kaip jaunesnio vaiko atveju.

Su gyvūnais vaikai gali išgyventi

Gyveno vienas miške

1800 m. miške buvo sučiuptas dvylikametis  berniukas. Jis ilgai gyveno vienas ir nekalbėjo jokia kalba. Jį priglaudęs gydytojas stengėsi išmokyti jį kalbėti ir reikšti emocijas. Victoru pavadintas berniukas taip ir neprakalbo, tačiau suprato kalbą ir gebėjo perskaityti primityvius sakinius. Jis mirė sulaukęs 40 metų.

Laikyta kaip šuo

1970m. Los Andželo pareigūnams buvo perduota maža mergaitė. Ji muistėsi ir spjaudėsi, laikydama prieš save rankas. Ji buvo 13 metų, prastai maitinta, didžiąją  gyvenimo dalį ji buvo uždaryta kambaryje, dieną pririšta prie kėdės, o naktį laikyta metaliniame narve. Tėvas, manydamas, kad dukra yra protiškai atsilikusi, su ja bendravo beveik tik urgzdamas ir lodamas kaip šuo. Išlaisvinta mergaitė išmoko daug žodžių, tačiau taip ir neišmoko gerai jų tarti ar jungti į gramatiškai taisyklingus sakinius.

Su vištomis augęs berniukas

Berniuko, gimusio1972 m., tėvai  laikė savo sūnų protiškai atsilikusiu, todėl uždarė  jį į aptvarą su naminiais paukščiais. Aptvare jis praleido ketverius metus. Kai buvo aptiktas, jis bendravo kudakuodamas ir „lesė“ maistą pirštais tarsi višta snapu. Jis nemokėjo kalbėti, o pajutęs pavojų, draskėsi ir kandžiojosi. Šiandien jam 45- ri metai, ir jis vis dar nekalba. Intelektiniu ir emociniu požiūriu jis tebėra mažas vaikas.

Su šunumis augusi mergaitė

Ukrainoje 1983 m. gimusi Oksana, 19 mėnesių pateko į vaikų namus. Nuo 3 iki 8 metų ji gyveno su pusiau laukiniais globos namų šunimis ir perėmė jų elgesį: lakstė keturiomis, šiepė dantis, lojo, tiesiai iš dubens lakė maistą ir vandenį, ieškojo dantimis utėlių ir koja kasėsi galvą. Šiandien Oksana  - suaugusi moteris, tačiau jos intelekto koeficientas prilygsta šešiamečio vaiko.


Viešoji įstaiga "Mama, tėtis ir Aš"
Nėščiųjų sveikatingumo mokykla
Tauro g. 10, LT-51421 Kaunas
Tel. (8 ~ 37) 348357, 764262
Mob. 8 ~ 687 64757
8 ~ 689 56446
El. paštas: semetar@takas.lt