Gimdymas su šypsena

Konsultacija telefonu: 8 687 64757

Kitas požiūris į gyvybės atsiradimą

Kitas požiūris į gyvybės atsiradimą

 

Nauji biologijos duomenys keičia mūsų įprastinį supratimą apie genų veikimą. Pasirodo, kad aplinkos signalai  reguliuoja ir keičia genų aktyvumą, priklausomai nuo mūsų gyvenimo patirties. Tad mūsų gyvenimo pobūdį lemia ne genai, bet fizinė ir energinė aplinka bei mūsų reakcija į aplinkos informaciją. Tai gyvenimo varomoji jėga.

Gyvybės   procesus skatina ne ląstelių genai, o į ląstelę patenkantys aplinkos signalai. Jie skatina organizmo ląstelėse procesus, kurie pakeičia ląstelių genų veikimą. Pavyzdžiui, net ir nedidelės jonų spinduliuotės dozės daro įtaką žmogaus genams. Miuncheno mokslininkų atliktas tyrimas įrodė, kad po branduolinių sprogimų ar avarijų branduolinės jėgainėse gimsta daugiau berniukų.

Nauja fizikos kryptis kvantinė fizika teigia, kad Visatą sudaro ne materijos sankaupos, išsidėsčiusios tuščioje erdvėje, o energija.

Einšteinas įrodė,  kad Visata yra viena nedaloma dinaminė visuma, kurios energija ir materija neatskiriamai tarpusavyje susijusios.

Kadangi materija ir elgsena paklūsta visiškai kitokiai mechanikai, į gyvybės atsiradimą bei į sveikatą reiktų pažvelgti visiškai kitu aspektu.

Žmonės bendrauja su aplinka ir ją jaučia tik per energinius laukus. Mes mąstydami išeikvojame ne mažiau energijos, nei bėgdami maratoną. Materija ir energija yra susieti dalykai. Todėl visai tikėtina, kad lygiai taip pat susieti yra protas (energija) ir kūnas (materija), nors medicina šio ryšio stengiasi nematyti. Tad logiškai kyla klausimas: gal įmanoma mintimis pakeisti genetinę programą?

Prancūzų filosofas R.Dekartas atmetė idėją, kad protas gali paveikti fizines kūno savybes ir šiuos du reiškinius – protą ir kūną – griežtai vieną nuo kito atskyrė. Jis teigė, kad kūnas yra materialus, o protas yra nemateriali substancija.

Protas (energija) kyla iš fizinio kūno. Kvantinė mechanika rodo, kad fizinį kūną nematerialus protas gali  paveikti. Proto galia gali  stiprinti arba slopinti anksčiau įgytų įgūdžių susidarymą ir tiesiogiai veikti visą kūno fiziologiją. Tačiau medicina, nepaisydama atradimų kvantinės fizikos srityje, proto ir kūno vienybę vis dar ignoruoja, nors įrodyta, kad proto jėga kartais gydo daug efektyviau, nei tabletės.

Rimtą iššūkį vyraujantiems įsitikinimams meta senovinis, su religiniais papročiais siejamas paprotys – vaikščiojimas per žarijas. Žmonės, vaikščiodami įkaitintų anglių paviršiumi, praplečia įprasto sąmoningumo ribas. Atlikti matavimai rodo, kad anglių temperatūra ir vaikščiojimo trukmė yra pakankama, kad žmonių padai būtų nudeginti, bet ceremonijos dalyviai lieka visiškai sveiki.

Pozityvios mintys daro esminį poveikį genams, bet tik tada, kai šie harmoningai dera su pasąmonės programavimu. Negatyvios mintys yra tokios pat veiksmingos. Žmonės, kuriems pozityvus mąstymas nepadeda, nesupranta vieno svarbaus dalyko. Jie galvoja, kad atskiros proto dalys – sąmonė ir pasąmonė -  yra visiškai priklausomos viena nuo kitos. Sąmoninga proto dalis yra kūrybinė, o pasąmonė saugo instinktus ir elgesio programas. Pasąmonė  į tą patį aplinkos signalą atsako vis taip pat.

Mūsų smegenys cheminius komunikavimo signalus paverčia pojūčių signalais, kuriuos mes patyriame, kaip emocijas. Nustatyta, kad  emocijos kyla ne vien kaip atsakas į informaciją, gautą iš aplinkos. Sąmonės pastangomis mes smegenims galime duoti įsakymą, kad pradėtų gaminti „emocijų molekules“ ir perimtų viso mūsų organizmo valdymą. Jei emocijų valdyti nesugebame, galime greitai susirgti.

Tarp stimulo ir atsako susiformavę tvirti nervinių ryšių kanalai, vadinami įpročiais.  

Sąmonė sugeba stebėti užprogramuotą individo elgseną, įvertinti ją ir sąmoningai spręsti, ar  reikia ją keisti, ar ne. Todėl žmogus gali aktyviai pasirinkti,  į kokius aplinkos signalus reaguoti, o kokius atmesti. Sąmonės galimybė pakeisti pasąmonės programas yra laisvos valios pamatas. Tai yra evoliucijos dovana.

Tačiau žmogus gali pasirinkti priimti signalą ir jo pats nepatyręs, gali įvertinti jį teigiamai ar neigiamai, jo neišgyvenęs. Mes galime priimti tam tikras tiesas tik todėl, kad jas jau yra priėmę kiti žmonės, o mes patys jų vertingumu įsitikinę nesame. Tokiu būdu, pavyzdžiui, kitos moters papasakotos pozityvos ar negatyvios „tiesos“ apie gimdymą, tampa mūsų tiesomis. Jos įsitvirtina mūsų smegenyse kaip savos. O jei ta moteris nesiruošė gimdymui ir jos suvokimas apie jį netikslus? Tokiais atvejais mūsų smegenys įsirašo klaidingas  nuostatas apie šį fiziologinį procesą.  

Pasąmonė yra grynai tik stimulo ir atsako įtaisas, joje nėra jokios „dvasios“, kuri svarstytų kokie padariniai laukia atlikus tam tikrą programą. Pasąmonė veikia tik dabar ir ji apie padarinius negalvoja. Todėl pasąmonėje užprogramuotos svetimos gimdymo klaidos verčia moteris  elgtis netinkamai ir riboja jų galimybes. Pasąmonės proto veiksmai yra refleksai ir jų nevaldo protas bei mintys. Toks elgesys būdingas gyvūnams. Todėl, esant normaliai gimdymo eigai, gimdymo metu gyvūnai neskleidžia jokių garsų. Kadangi žmonės  turi gerai išvystytą smegenų sritį, kuri siejama su mąstymu, neteisingos nuostatos iškreipia natūralią gimdymo eigą. 

Evoliucijos metu suformuoti refleksai  perduodami sekančioms kartoms, kaip instinktai.  Tobulėjančios smegenys suteikė žmogui galimybę pasikliauti ne vien instinktų diktuojamu elgesiu.  Žmogus  ėmė mokytis iš asmeninės patirties. Atsirado galimybė programuoti elgseną.

Panaudodami savo sąmoningą protą, mes galime įvertinti savo reakciją į aplinkos poveikį ir pakeisti senas reakcijas naujomis, kai tik panorėsime.

Tikėjimo efektas

Tikėjimo efektas yra nuostabus kūno ir proto sąveikos galių įrodymas. Placebo efektas yra veiksminga priemonė išvengti gimdymo skausmo,  nesukelianti šalutinio efekto.

 Kadangi  placebo veiksmingumas kelia tiesioginę grėsmę farmacijos pramonei, įvairiausiais būdais stengiamasi tai ignoruoti, paneigti.   Įrodyta, kad net 80 proc. veiksmingumo yra susiję su placebo efektu. Kai keičiasi mintys, keičiasi ir biologinės struktūros.

Neigiamo mąstymo poveikis vadinamas nocebo efektu. Jis gali būti toks pat stiprus, kaip ir placebo efektas. Netiksli  informacija, kitų moterų pasakojimai apie gimdymo kančias, griauna moters viltis pagimdyti natūraliai ir lengvai. Tačiau ir šiuo atveju daug kas priklauso nuo moters tikėjimo. Sunkaus gimdymo  prognozė prasilenks su tikrove, jei moteris ja nepatikės, apie ką patvirtina mūsų moterų po gimdymo parašyti laiškai. Nerimą keliantys nocebo atvejai atima iš moters viltį ir užprogramuoja ją patikėti savo bejėgiškumu. Kai žinosite ir patikėsite, kokie galingi yra jūsų įsitikinimai apie natūralų gimdymą, savo rankose jūs laikysite  neabejotinos sėkmės raktus. Gimdymo pokyčių sieksite keisdamos savo įsitikinimus.

Moteris pasirenka kaip jai gimdyti. Gyvenant gimdymo baimės pasaulyje, kūno fiziologija reikalauja apsaugos, skatina jus gintis, sveikatai iškyla pavojus. Todėl pozityvus mąstymas yra laimingo ir sveiko gimdymo sąlyga.

Gyvybės apsauga

Gyvybės evoliucija suteikė žmonėms nemažai išlikimo galimybių. Tai augimo ir apsaugos mechanizmai,  padedantys organizmams išgyventi. Tačiau svarbu augti ir tada, kai organizmas pasiekęs brandą. Pavyzdžiui, kas 72 valandas visiškai pasikeičia visos ląstelės, kuriomis išklotas žmogaus žarnynas. Kad nenutrūkstamai vyktų ląstelių kaita, kūnui kasdien reikia nemažų energinių pajėgumų.

 Šios augimo ir apsaugos elgsenos sistemos negali optimaliai veikti vienu metu. Kai gresia pavojus, organizmas neišvengiamai atsisako augimo, kad apsisaugotų. Tada augimas sulėtėja, gyvybinės jėgos senka. Auginimo slopinimas organizmą sekina, nes augimas ne tik reikalauja energijos, bet ir skatina ją generuoti. Dėl tos priežasties ilgalaikė apsauga slopina gyvybę palaikančios energijos generavimą. Kuo ilgiau organizmas saugosis, tuo lėčiau jis augs. Kai saugomės nuo grėsmės ir patiriame stresą, mūsų augimas sulėtėja, gyvybinės jėgos senka. O kad suklestėtume, reikia ne tik neutralizuoti įtampą keliančius veiksnius – turime gyventi džiaugsmingai ir prasmingai, turime skleisti meilę, nes tik toks gyvenimas skatina augimo veiksnius.

Pažvelkime, kaip ūis augimo ir apsaugos mechanizmas veikia nėščią moterį.

Žmogaus organizmo augimo ir apsaugos elgseną valdo nervų sistema. Ji stebi aplinkos signalus, aiškinasi juos ir organizuoja atitinkamus atsakus. Atpažinusi iš aplinkos sklindantį grėsmės signalą, nervų sistema perspėja apie artėjantį pavojų.

Kūnas yra aprūpintas dviem skirtingomis apsaugos sistemomis ir abi jos gyvybiškai svarbios. Pirmoji -  išorinės grėsmės apsaugos sistema.  Ji vadinama  HHA ašimi (hipotalamo – hipofizės – antinksčių ašimi). Kai jokia grėsmė negresia, ji yra neaktyvi ir organizmas auga. Kai smegenys (pagumburys – hipotalamas) gauna signalą apie išorinę grėsmę (pavyzdžiui, gimdymas skausmingas), jis įjungia HHA ašį, pasiunčiamas signalas į posmegeninę liauką (hipofizę), kuri yra atsakinga už organizmo gynybą nuo grėsmės, duoda komandą kūno organams veikti. Reaguodama į išorinę grėsmę, hipofizė siunčia signalą į antinksčius ir praneša, kad reikia reaguoti.  Jie pradeda  gaminti streso hormonus, kurių paskirtis – „kovoti arba bėgti“. Šie streso hormonai koordinuoja  žmogaus organų veiklą ir suteikia daugiau fiziologinės galios atremti pavojų arba nuo jo bėgti.

Į kraują patekę streso hormonai susiaurina vidaus organų kraujagysles ir nukreipia daugiau kraujo į galūnes, nes organizmas rengiasi kovoti arba bėgti.  Toks kraujo kiekio nukreipimas į periferiją reiškia augimo slopinimą.  Kai vidaus organams trūksta kraujo, jie negali pilnavertiškai vykdyti savo gyvybę palaikančių funkcijų. Reiškia, organizmo reakcija į stresą slopina augimą ir kelia pavojų visam kūnui.

Antra organizmo apsauga yra imuninė sistema, kuri saugo mus nuo bakterijų ir virusų grėsmių organizmo viduje.  Kai imuninė sistema mobilizuojama, jai reikia daug energijos. Tačiau kai pirmoji išorinės grėsmės apsaugos sistema mobilizuoja kūną atsakui „kovok arba bėk“, kad tam užtektų jėgų, antinksčių hormonai tiesiogiai slopina imuninės sistemos veikimą. Todėl kūnas liaujasi kovojęs su infekcija, kad galėtų sutelkti visas jėgas, kovojant su grėsme.  Pirmoje apsaugos sistemoje yra mechanizmas, stabdantis kovą su vidiniais negalavimais. Išlikimo režimu funkcionuojantis organizmas dirba blogiau, nes didžioji dalis energijos yra skiriama susidorojimui su negatyviomis emocijomis ir dėl jų išsiskiriančiomis cheminėmis medžiagomis.

Reiktų žinoti, kad HHA ašis slopina mūsų gebėjimą blaiviai  mąstyti. Priekinėse smegenyse, supratimo ir logikos centre, informacija dorojama daug lėčiau, nei užpakalinėse smegenyse, kurios valdo refleksus. Kuo greičiau dorojama informacija pavojaus metu, tuo daugiau galimybių išgyventi. Todėl antinksčių streso hormonai susiaurina kraujagysles priekinėse smegenyse ir sulėtina jų veikimą, o į užpakalines smegenis kraujo priplūsta daugiau ir mes greičiau galime sureaguoti  į pavojų. Svarbu, kad pavojaus signalai didintų išgyvenimo tikimybę, bet už tai sumokame brangią kainą – sumenkėja mūsų sąmoningumas priimti sprendimus apie gimdymo taktiką. Tai mes ryškiai stebime mūsų veikloje. Seminarų metu, ramiai ir blaiviai apsvarstę visus galimus gimdymo variantus, parašę net įmanomą gimdymo scenarijų, gavę naudingų namų užduočių, neleidžia moteriai prasidėjus gimdymui priimti tikslių sprendimų, nes mintyse vis dar kužda mintis, kad gimdymas skausmingas.

Gyvenimo tiesa: išgąsdintas žmogus būna kvailas. Tai labai gerai žino  pedagogai, bendraudami su mokiniais, kuriuos paralyžuoja egzaminai. Žmogus, apimtas baimės, nepajėgia smegenyse atkurti saugomos informacijos. Labai dažnai tai stebime pas kai kuriuos mūsų seminarų lankytojus, kai, pavyzdžiui, nutekėjus vaisiaus vandenims skambina mums, klausdami ką daryti, nors tai labai detaliai buvo aptarta seminarų metu.

Minėta pirmoji išorinės grėsmės apsaugos sistema yra puiki priemonė, padedanti mums tinkamai elgtis streso akimirkomis, tačiau  ji gali būti naudojama tik trumpą laiką. Mus dažniau kamuoja ne ūmi, konkreti  „grėsmė“, o chroniški rūpesčiai,  pavyzdžiui, viso nėštumo laikotarpiu kamuojama informacija apie gimdymo kančias.  Šie rūpesčiai nekelia jokios tiesioginės grėsmės, bet nuolat verčia organizmą išskirti streso hormonus.

Tad kaip mums lengviau suprasti ir įsivaizduoti laukiančios gimdymo moters organizmo būseną?

Štai nepageidaujamo streso poveikio pavyzdys. Įsivaizduokite sprinterių lenktynes. Sportininkai stovi prie starto linijos ir pasiruošia bėgti.  Šūktelėjus komandai  „Dėmesio“, jų kūnai pakyla, visi raumenys nepaprastai įsitempia. Organizmas tuo metu išskiria labai daug streso hormono adrenalino. Tokia situacija trunka kelias sekundes, nes po to duodama komanda „Marš“. Tačiau įsivaizduokite, kad tokios komandos nėra. Atletai taip ir lieka įsitempę, jų kraujyje daug adrenalino. Net ir pakankamai treniruotas žmogus tokių perkrovų gali neišlaikyti.

Tad štai dauguma gimdymo laukiančių moterų gyvena tarsi išgirdę komandą “Dėmesio“. Savaime suprantama, kad toks įtemptas nėštumo laikotarpis smarkiai veikia tiek moters, tiek mažylio dar besiformuojančią sveikatą, negali užtikrinti lengvo gimdymo. Kasdienės mintys apie gimdymo kančias laiko nuolat įjungtą pirmąją apsaugos sistemą - HHA ašį, moters neapleidžia įtampa, nes mes vis palaikome ją nuolatine baime. Štai kodėl dauguma komplikuotų gimdymų, cezario pjūvio operacijų yra susiję su chroniniu stresu nėštumo metu.

Kaip išeiti iš to užburto rato? Pagalvokite ko bijote? Ar jūsų baimė yra pagrįsta, būtina  ir neišvengiama? Ar moterų pasakojimai apie skausmingą gimdymą turi kartotis ir jums?  Detaliai išanalizuokite tokių moterų veiksmus tiek nėštumo, tiek  gimdymo metu ir jūs gausite atsakymą, kodėl ji taip gimdė.  Ar nerimas daro jūsų nėštumo laikotarpį prasmingesnį? Kiekviena besilaukianti moteris nuo pat nėštumo pradžios turi konkrečiai atsakyti į šiuos klausimus.

Mūsų daugiametė moterų ruošimo gimdymui praktika rodo, kad baimės kyla dėl informacijos stokos. Didelės reikšmės turi ar vaikas buvo planuotas, ar ne. Po seminarų, detaliai išanalizavus gimdymo proceso eigą, elgesio taktiką, skausmo priežastį, dauguma porų pasako, kad  joms palengvėjo, pasidarė ramiau.

Jeigu besilaukiančioms moterims pavyktų suvaldyti baimę, suvaldytume ir gimdymą, palengvintume mažylio atėjimą į šį pasaulį.


Viešoji įstaiga "Mama, tėtis ir Aš"
Nėščiųjų sveikatingumo mokykla
Tauro g. 10, LT-51421 Kaunas
Tel. (8 ~ 37) 348357, 764262
Mob. 8 ~ 687 64757
8 ~ 689 56446
El. paštas: semetar@takas.lt