Gimdymas su šypsena

Konsultacija telefonu: 8 687 64757

AŠ ŽIŪRIU, KAIP TU MIEGI

AŠ ŽIŪRIU, KAIP TU MIEGI

 

Mano brangus sūnau, aš tyliai užėjau į tavo kambarį, kad pažiūrėti, kaip tu miegi. Tavo akys užmerktos, minkšti, šviesūs plaukai  dengia veidą, kuris sapne atrodo panašus į kūdikio veidą. Tik ką aš sėdėjau pas save, dirbau su įvairiais popieriais, ir staiga, prisiminusi šios dienos įvykius, pajutau nepakeliamą liūdesį. Aš jau negalėjau susikaupti darbui ir atėjau pažiūrėti į tave.

Ryte aš skubėjau. Tu išvedei mane iš kantrybės, ilgai besirengdamas ir aš keletą kartų paprašiau tave nesikrapštyti. Aš išbariau tave už tai, kad tu pametei talonėlį pietums mokyklos valgykloje, ir smerkiančiai pažiūrėjau į tavo išteptus per pusryčius marškinius.

- Na, kada visa tai baigsis?  - paklausiau aš ir atsidusau. Tu tik nusišypsojai ir tarei: „Kol kas,  mama!”

Po pietų aš turėjau  keletą svarbių telefono skambučių.  Tu žaidei savo kambaryje, mojavai rankomis ir garsiai dainavai. Visus žaislus tu eilėmis išdėliojai ant lovos.  Aš paprašiau tave nurimti, grįžau  pas save ir valandą kalbėjau telefonu.

-   Greičiau daryk namų darbus, - įsakiau aš, seržanto, vaikančio  naujokus aikštėje, įsakmiu tonu. – Užteks durnių volioti!

-   Gerai, mama, - tarei tu, patogiai atsidėdai už rašomojo stalo ir paėmei  į ranką pieštuką.

Atėjo vakaras, bet aš vis dar dirbau. Tu neryžtingai priėjai prie manes.

-   Mama, o tu man paskaitysi vakare? – paklausei tu su viltimi balse.

-   Ne, šiandien negaliu, - aštriai atsakiau aš. – Tu juk taip ir nesusitvarkei pas save kambaryje. Kiek gi reikia tau priminti, kad tu privalai palaikyti tvarką savo kambaryje?

Tu nuleidai galvą ir nuėjai į savo kambarį. Po kelių minučių tu vėl pasirodei tarpduryje.

-   Ko tau dar reikia? – sudirgusi paklausiau aš.

Tu nieko neatsakei, o tiesiog priėjai ir pabučiavai man į skruostą.

-   Labanakt, mama! Aš taip tave myliu! – pasakei tu, stipriai apkabinai mane ir nubėgai.

Aš ilgai sėdėjau, žvelgdama į vieną tašką, ir gailėjausi, kad taip elgiausi. Kodėl aš praradau kantrybę? Tu juk nieko blogo nepadarei. Tu juk dar vaikas, ir, kaip visi vaikai, tu augi ir mokaisi. Aš skyriau per daug dėmesio savo suaugusiems darbams ir man, deja, neužteko tau nei laiko, nei jėgų.

Šiandien aš nebuvau tavo mokytoju – šiandien tu pats kai ko mane išmokei. Tu priėjai prie manęs, pabučiavai ir palinkėjai labos nakties dargi po tokios dienos.

Aš žiūriu  į savo miegantį sūnų ir galvoju tik apie tai, kad ateitų nauja diena. Aš pažadu sau, kad rytoj aš elgsiuosi su tavimi  taip,  kaip tu elgeisi su manimi šiandien. Aš elgsiuosi, kaip tikra mama. Aš nusišypsosiu tau, kada tu prabusi, aš pagirsiu  ir padrąsinsiu tave gžįžus iš mokyklos, ir aš būtinai paskaitysiu tau nakčiai knygutę. Aš juoksiuos, kada tu juoksies, ir pravirksiu, kada  tavo akyse pasirodys ašaros. Aš prisiminsiu, kad tu ne suaugęs, o vaikas ir mėgausiuosi kiekviena minute jausdama tai, kad aš – tavo mama. Tavo gerumas sugraudino mano širdį. Šią vėlyvą valandą aš atėjau padėkoti tau, mano sūnau, mano mokytojau ir mano  drauge, už tą meilės dovaną, kurią tu man šiandien atnešei.


Viešoji įstaiga "Mama, tėtis ir Aš"
Nėščiųjų sveikatingumo mokykla
Tauro g. 10, LT-51421 Kaunas
Tel. (8 ~ 37) 348357, 764262
Mob. 8 ~ 687 64757
8 ~ 689 56446
El. paštas: semetar@takas.lt